Bitcoin mus žavi dėl azarto, smalsumo ir, žinoma, galimybės užsidirbti. Visi, nuo eilinio gatvės praeivio iki įvairiausių sričių ekspertų, šiuo metu spėlioja kokia bus Bitcoin ateitis.

Praėjo jau 8 laukiniai metai nuo Bitkoino išleidimo. Per šį laikotarpį, ko gero, jau visi matė naujienų antraštes apie žmones, kurie atsitiktinai nusipirko šios valiutos ankstyvuoju gyvavimo laikotarpiu ir tapo vaikais-milijonieriais. Dėl didžiulio kriptovaliutų potencialo, mūsų dėmesys dažnai būna nukreiptas būtent į jas, o ypač į jų karalių – Bitcoin. Ir mus visus masina klausimas – o kas gi bus ateityje?

Šiuo gidu siekiama suteikti Jums daugiau žinių apie Bitcoin, kad galėtumėte lengvai ir greitai pasinerti į kriptopasaulį.

Kas yra Bitcoin?

2009 metais išleista atviro kodo programa, Bitcoin dažnai minima kaip pirmoji kriptovaliuta pasaulyje ir geriausiai apibūdinama kaip valiuta, kuri egzistuoja tik skaitmenine išraiška.

Bitcoinas yra decentralizuotas. Tai reiškia kad nėra centrinės figūros (valdžios ar politinės institucijos, pvz. centrinio banko), kuris galėtų kontroliuoti šios valiutos cirkuliacinio kiekio. Tačiau Bitcoin tikrai toli gražu nėra anarchija.

Pats procesas yra gerai organizuotas ir pakankamai paprastas: Bitcoin savininkai turi galimybę atlikti pavedimus bitkoinais P2P tinklu (angl. peer-to-peer). Šie pavedimai yra fiksuojami blockchain’e, dažnai dar vadinamoje Didžiojoje knygoje. Ši „knyga“ turi visus tranzakcijų įrašus, kokie kada nors tik yra buvę. Kiekvienas blokų grandinės (angl. blockchain) blokas sudarytas pagal Merkle Trees struktūrą. Ši struktūra labai naudinga norint identifikuoti „blogus“ (sugadintus arba net apgaulingus) failus. Jeigu vienas failas grandinėje sugadintas, blockchain apsaugo, kad tai neturėtų įtakos bendrai grandinei.

Bitcoin technologija

Vietoj to, kad pasikliautume centrinės valdžios vykdoma naujų pinigų leidimo politika, Bitcoin tinklas suprogramuotas iš anksto apibrėžtomis taisyklėmis – kiek ir kada naujų valiutos vienetų gali atsirasti. Šis tinklas taip pat fiksuoja visų valiutų lokaciją ir užtikrina kad tranzakcijos būtų tikslios (kitaip nei realūs grynieji pinigai – niekas negali pasakyti kur jie ir kiek tiksliai jų yra).

Šiuo metu yra apie 17 milijonų cirkuliuojančių Bitcoin. Kadangi nėra centrinės figūros (centrinio banko ar vyriausybės), kuri kontroliuoja naujų bitcoin išleidimą, tai apibrėžta šios valiutos architektūroje. Numatyta, kad maksimalus šios kriptovaliutos kiekis gali būti tik 21 milijonas.

Ši riba dažnai tampa argumentu, kad Bitcoin turi rimtų problemų tapti plačiai naudojamu piniginiu vienetu. Bet šioje vietoje viskas kiek kitaip – valiuta gali būti daloma beveik iki begalybės (t.y. vartotojai gali atlikti net ir labai mažus pavedimus, pvz. 0,00000001), taigi žiūrint logiškai – tai jokia problema. 21 milijonas – tiesiog susitarimo ir pripratimo reikalas.

Yra tikima, kad Bitcoin’as „suprojektuotas“ būti defliacijoje. Tai yra visiška priešingybė įprastom valiutom, kurios visąlaik nuvertėja (dėl infliacijos) ir tai yra tarsi valdžios paslėptas mokestis, kuris pasireiškia nuvertėjimu. Daugelis žmonių mano, kad Bitcoin – galimybė žmonėms atsilaikyti prieš valdžios nepaliaujamą pinigų spausdinimo politiką.

Kaip veikia Bitcoin?

Viena iš labiausiai patrauklių Bitcoin funkcijų – tvirtinimo procesas, kuris smarkiai sumažina sukčiavimo („nulaužimo“) galimybę. Kadangi Bitcoin’as yra decentralizuotas, savanoriai (dar kitaip vadinami „kasėjais“ arba tiesiog „maineriais“ (angl. miners)) nuolat tikrina ir atnaujina visą Blockchain. Kai patikrinamas pakankamas kiekis atliktų transakcijų (pavedimų), pridedamas naujas blokas į blokų grandinę ir šis procesas vyksta iš naujo. Tai ir vadinama kasimu (angl. mining).

Kas yra kasimas?

Kitaip nei bankuose (kur yra vienas centralizuotas serveris), kiekvienas pavedimas yra tikrinamas visų kitų tame tinkle esančių vartotojų (tiksliau būtų pasakyti vartotojų serverių).

Pabandysiu paaiškinti visą procesą, kad visi geriau suvoktų: kasėjams (angl. miners) yra pateikiama sudėtinga matematinė užduotis, pirmasis ją išsprendęs – patvirtina visą bloką (kuriame yra surašyti visi naujai įvykę Bitcoin pavedimai). Šie matematiniai skaičiavimai yra paremti „Darbo įrodymu“ (angl. Proof of Work, POW) – įrodymu kad gautas atsakymas yra teisingas.

Galime numanyti, kad iš tiesų šiuos visus skaičiavimus atlieka ne žmonės, o kompiuteriai ir specializuoti įrenginiai. Kitaip sakant, Bitcoin kasimui naudojama kompiuterinė įranga (angl. hardware).

Kasimo premijos

Bitcoin turi įprogramuotą ir premijų sistemą – ši sistema sėkmingiems kasėjams padalina Bitcoin’ų. Šios premijos po truputį mažėja – kas ketverius metus sumažėja per pus. Šiuo metu už sėkmingą tvirtinimo procesą gaunama premija – 12,5 Bitcoin.

Kasimo procesas tampa vis labiau sudėtingesnis (reikalaujantis galingesnių kompiuterių). Šiuo metu pats populiariausias metodas yra naudoti ASIC (specializuoti įrenginiai, angl. Application-Specific Integrated Circuits). ASIC – tai kompiuterinė įranga iš esmės panaši į kompiuterių procesorius (CPU), tačiau skirta tik vienam vieninteliam uždaviniui – Bitcoin’ų kasimui.

Bitcoin kasimo operacijos reikalauja daug pastangų ir energijos, o šiuo metu esanti beprotiška konkurencija dėl iškasto bloko tik dar labiau apsunkina naujokų atėjimą į šią sritį. Naujai atėjęs kasėjas ne tik turi turėti adekvačią kompiuterių skaičiavimo galią, žinių kaip ją panaudoti, bet ir nemažo kapitalo finansuoti visas šias operacijas.

Elementarus Bitcoin pavedimo pavyzdys

Gali atrodyti iš pradžių sunku suvokti Bitcoin technologiją, tačiau naudotis Bitcoin tikrai nėra ir neturi būti sudėtinga. Žemiau galite pamatyti CoinCentral pateiktą realaus pasaulio Bitcoin tranzakcijos pavyzdį. Daugiau apie tranzakcijas ir jų pavyzdžius galite skaityti Blockchain technologija: kas tai?

CoinCentral infografikas
CoinCentral paruoštas Bitcoin pavedimo pavyzdys.

Bitcoin sąskaitos: Kur ir kaip laikyti savo Bitcoin

Įsivaizduokite, kad Jūs turite šios kriptovaliutos. Jūs tikrai jos negalėsite laikyti savo kišenėje kaip įprastų valiutų, todėl pabandysime apibrėžti esmines sąvokas, prieš „lendant gilyn“:

  1. Keityklos platforma (angl. Excnage platform): vieta, kurioje galima keisti įprastus pinigus į kriptovaliutas, tokias kaip Bitcoin, Ethereum ar Litecoin. Jūs taip pat galite konvertuoti kriptovaliutas tarpusavyje.
  2. Piniginės platforma (angl. Wallet platform): paprastai – banko sąskaita, kurioje galite laikyti kriptovaliutą.
  3. Tvirta piniginė (angl. Hard wallet): piniginė, kuri nėra prijungta prie interneto tinklo.
  4. Viešas kriptografijos raktas (angl. Public Cryptographic Key): Jūsų sąskaitos numeris. Tai labai panašu į Jūsų banko sąskaitos numerį, kurį duodate kitiems, kai norite kad Jums būtų pervesti pinigai. Viešąjį kriptografijos raktą Jūs irgi duodate asmenims iš kurių tikitės kriptovaliutos pavedimo.
  5. Privatus kriptografijos raktas (angl. Private Cryptographic Key): raktas/kodas kuris leidžia išleisti Jūsų turimus Bitcoin (arba kitas kriptovaliutas). Jūs turite šį kodą saugoti kaip savo akį – jeigu kas nors jį gautų tai galėtų atlikti pavedimą (pavogti!) visus Jūsų bitkoinus.

Kai Jūs kur nors išgirstate, kad bitcoin’ai buvo nulaužti, tikriausiai išgirstate apie keityklos platformos nulaužimą. Tai yra dėl to, jog Bitcon’o blokų grandinės struktūra yra labai patikima ir saugi – nulaužti patį tinklą yra labai jau sudėtinga (praktiškai neįmanoma). Žinoma, keityklos – visai kita istorija. Labiausiai nuskambėjęs keityklos nulaužimas įvykdytas Tokijo MtGox biržoje 2014 metais. Tąkart buvo pavogta 850 tūkst. bitcoin’ų, kurių tuometinė vertė siekė apie $350 milijonus. Tai jokiu būdu nereiškia kad buvo nulaužtas pats Bitcoin’as – tai reiškia, kad buvo nulaužta keityklos platforma, kuri laikė vartotojų pinigus. Įsivaizduokite, kad buvo apiplėštas Lietuvoje veikiantis bankas – tai juk nereiškia kad buvo apiplėštas „euras“.

Nors daugelis piniginių platformų yra tikrai labai saugios, tačiau dėl hakerių baimės nemažai vartotojų tampa paranojiški.

Ledger Nano S
Kieta piniginė: Ledger Nano S. CoinCentral nuotrauka.

Būtent tai ir veda prie „tvirtų piniginių“ (angl. hard wallets). Šios piniginės iš esmės yra USB prietaisai, kurie leidžia laikyti kriptografijos raktus neprijungtus prie tinklo. Tai smarkiai padidina turimos kriptovaliutos saugumą – joks hakeris negali jos pavogti (nebent, žinoma, fiziškai pavogtų USB prietaisą).

Šios piniginės yra tokios saugios, kad girdime ne vieną istoriją iš žmonių, kurie praranda tuos USB prietaisus ir nebegali pasiekti ar kitaip atkurti tūkstančių, o gal net milijonų savo Bitcoin.

Yra ir kitų opcijų, tokių kaip užkoduotos piniginės saugojimas savo kompiuteryje, „popierinės piniginės“ (angl. paper wallet) kūrimas ir t.t. Norėdami sužinoti daugiau informacijos skaitykite Bitcoin: piniginės kūrimas.

Kodėl naudoti Bitcoin?

Bitcoin dažnai yra vadinamas kaip ateities pasaulio pinigai dėl keletos priežasčių:

  • Decentralizacija, kuri gražina galią žmonėms. Išleisti metai po 2008 metų finansų krizės, Bitcoin pritraukė daugybės žmonių dėmesį, kuriems pasirodė netvari dabartinė finansų sistema. Šis faktorius patraukė tuos žmones, kurie visąlaik į politikus ir valdžią žiūrėjo su įtarimu. Nereikia stebėtis didele idealistų bendruomene, kuri perka ir dirba kriptovaliutos pasaulyje.
  • Laisvė. Koncepsija, kad vienas gali laikyti milijonus ar net milijardus dolerių Bitcoin’ais nepaisant valstybių sienų, mokėti bet kada ir bet kam, nelaukiant bankų patvirtinimo ir užlaikymo procedūrų kai kuriems tikrai tapo labai patraukliu dalyku.
  • Saugumas. Bitcoin mokėjimų nereikia susieti su asmens informacija. Kadangi ši informacija nėra dalis pačios pinigų perlaidos, tikrieji vartotojai nėra atskleidžiami, tai papildoma apsauga nuo tokių pavojų kaip tapatybės vagystės. Bitcoin’ai taip pat gali būti išsaugoti kaip atsarginė kopija bei užšifruoti, todėl tai užtikrina, kad Jūsų pinigai būtų saugūs.
  • Nepakeičiami įrašai. Bitcoin blokų grandinės tranzakcijų įrašai yra vieši ir patikimi. Žmonės pasitiki, nes šie įrašai yra paremti matematika, todėl žmonių klaidos ar politikų korupcija jiems nėra baisi.

Bitcon trūkumai

Nors yra neginčijami privalumai, tačiau naujos kartos valiuta turi ir labai didelių trūkumų.

Tikriausiai viena didžiausių priežasčių kodėl visi dar „nešoko į Bitcoin“ traukinį – dėl to jog jo kaina yra labai nestabili. Daugelį neramina:

  • Pilkoji teisinė zona. Daugelio valstybių valdžios yra šio klausimo nuošalėje (nėra išreiškusios nei palaikymo, nei uždraudimo), tai natūralu šiek tiek neramina. Bitcon’as nėra palaikomas jokios reguliacinės agentūros, todėl valdžios palaikymas techniškai perduotų visą valdymą decentralizuotai valiutai.
  • Keityklų platformų nulaužimai. Nors kaip ir minėjome anksčiau, tai nieko bendro netruri su pačia valiuta, tai pasėja paniką rinkoje. Ši tendencija panašu pradeda mažėti, nes vartotojai pastebi kad rinka greit atsigauna. Žinoma ir pačios keityklos investuoja milžiniškas pinigų sumas į savo platformų saugumą, todėl tokie įvykiai tampa vis retesni.
  • Likvidumas. Nors šiuo metu likvidumas smarkiai sustiprėjęs, tačiau visąlaik išlieka rizika, kad Jūsų įsigyto Bitcoin niekam nereikės. Žinoma, didėjant investuotojų skaičiui, ši rizika smarkiai mažėja.
  • Kintamumas. Tai yra viena iš priežasčių kuri traukia spekuliantus, tačiau atbaido įprastus vartotojus. Nors šiuo metu prisijungiant labai dideliam investuotojų skaičiui, tikėtina, kaina gali kažkiek stabilizuotis.
  • Per mažas verslo įsitraukimas. Kainos svyravimai yra didelė šio punkto priežastis. Tačiau kaip ir minėjome, įsitraukiant daugiau investuotojų ir stabilėjant kainai, šio minuso gali ir nebelikti.

Dar viena priežastis gali būti, kad nors ir daugelis yra girdėję Bitcoin, tačiau tik keli iš tiesų supranta kas tai yra ir kaip jis veikia. Gidai, tokie kaip šis, turi padėti žmonėms suprasti kas tai yra.

Bitcoin’o stiprumas priklauso nuo „tinklo efekto“. Kuo labiau mes skleisime apie šią valiutą, kuo didesnė Bitcoin bendruomenė bus, tuo bitkoinai geresni bus.

Kaip įsigyti Bitcoin

Bitkoinus geriausia įsigyti keityklų platformose, tokiose kaip Bitit, Coinbase, HitBTC, Kraken ir kitose. Plačiau apie tai galite skaityti mūsų paruoštame straipsnyje: Kaip pirkti Bitcoin, Ethereum ar kitą kriptovaliutą.

Kas sukūrė Bitcoin?

Satoshi Nakamoto yra pirmosios kriptovaliutos kūrėjas. Nakamoto prisistatė, kaip gyvenantis Japonijoje, gimęs 1975 Balandžio 5 d., tačiau yra manančių, jog iš tiesų tai arba vienas programuotojas, arba programuotojų grupė su kompiuterių mokslo išsilavinimu, bei kriptografijos patirtimi iš Jungtinių Amerikos Valstijų arba Europos. Nakamoto tiki, kad jam pirmąjam pavyko sukurti blokų grandine paremtą duomenų bazę, kuri išsprendžia „dvigubo išleidimo“ (angl. double spending) problemą, kurios nepavyko išspręsti niekam kitam. Nors Bitcoin kūrėjas apipintas įvairiausiomis legendomis, tai nesustabdė šios kriptovaliutos populiarumo tarp fizinių asmenų, verslo, o kai kur net ir vyriausybių.

Bitcoin populiarumas

Labai svarbu atkreipti dėmesį į Bitcoin populiarumą bėgant laikui nes… tiesiog pasižiūrėkite žemiau:

Google Trends paruoštas grafikas labai gerai atvaizduoja Bitcoin termino populiarumą paieškoje. 100 taškų grafike reiškia patį populiarumo piką, kai pvz. 50 – tik pusė to, nuo to kas buvo populiariausiame taške. Net įspūdinga matyti kaip šis terminas išpopuliarėjo per pastaruosius metus.

Kai Bitcoin atsirado, 2009 metais, primieji naudotojai buvo programuotojai ir kiti IT specialistai. Tačiau šiai valiutai populiarėjant, akivaizdu, kad didžiausi technologijos minusai vienaip ar kitaip būna išspręsti ir Bitcoin tampa lyg nauju standartu.

Todėl visiškai nenuostabu, kad Bitcoin kaina smarkiai išaugo labai padidėjus poreikiui. Kaip ir matome, tai įvyksta nes kuo daugiau naujų pirkėjų ateina į rinką – tuo labiau pakeliama kaina (dėl to jog žmonės sužino apie Bitcoin ir jo techninius aspektus).

Tinklo efektas

Bitcoin populiarumas neginčijamas šios valiutos pranašumas prieš kitas kriptovaliutas. Užsitikrinęs labai didelio žmonių palaikymo (kitaip sakant, naudotojų), Bitcoin įgijo „tinklo efektą“, kuris pritraukia dar daugiau naujų žmonių. Vartotojai, kurie nerimauja investuoti į nežinomą ir „nepatikimą“ kitą kriptovaliutą mieliau renkasi Bitcoin su ilga ir nenuginčijamai aiškia vertės kreive aukštyn, vis didėjančiu vartotojų skaičiumi ir kas svarbiausia – žmonės mato, kad jų pažįstami jau bando būtent šią kriptovaliutą.

Bitcoin pranašumai, populiarumas ir „tinklo efektas“ šią valiutą ir įtvirtino kaip pačią populiariausią kriptovaliutą su didžiausia kapitalizacija (valiutos vertė padauginta iš valiutos kiekio). Netgi kitų valiutų, tokių kaip Litecoin ir Ethereum techniniai pranašumai prieš Bitcoin algoritmą nenusveria didžiausio turimo lojalių klientų skaičiaus, spekuliantų ir kitų besinaudojančių šia valiuta.

Ko mes galime išmokti iš Bitcoin populiarumo

Supratimas kas paverčia Bitcoin tokiu populiariu leidžia mums ne tik iš esmės suprasti Bitcoin pranašumus, tačiau ir apskritai – kriptovaliutų funkcionavimą. Bitcoin labiau už kitas kriptovaliutas traukia vartotojus, nes…

  • Tinklo efektas. Bitcoin įtvirtina savo vertę su kiekvienu naujai atėjusiu investuotoju. Tai leidžia šiam tinklui pasiekti sunkiai suvokiamą augimo tempą.
  • Didelė kiekvienos dienos apyvarta. Didelė prekybos Bitcoin’ais apyvartą vartotojams sudaro įspūdį dėl saugumo, patikimumo ir stabilumo.
  • Sėkmės istorijos. Labai daug Bitcoin vartotojų tiesiog laiko šią valiutą savo piniginėse (angl. hold, angl. slangas hodl) tikėdamiesi vieną dieną praturtėti. Vis pasirodantys sėkmės istorijų straipsniai tai vis labiau skatina. Pavyzdžiui, jeigu būtumėte investavę alaus bokalą – $5 2010-taisiais, šiuo metu turėtumėte apie $4,4 mln. Tai tikrai priverčia susimąstyti ir pabandyti investuoti. Argi ne?

Naujienos atneša dėmesį, o dėmesys – supratimą. Daugelis žmonių plūsta į kriptovaliutų pasaulį tik tikėdamiesi pelno, tačiau yra ir tokių, kurie tai daro iš paprasčiausio smalsumo. Taigi, kuo daugiau žmonių naudojasi Bitcoin, tuo stipresnis „tinklo efektas“, tuo daugiau žmonių gilina savo žinias apie kriptovaliutas, tuo stipresnė ir atsparesnė problemoms Bitcoin bendruomenė tampa.

Paskutinės mintys

Bitcoin vis dar jauna valiuta (nors ir seniausia kriptovaliuta) tačiau jau sulaukė jau nemažo vartotojų palaikymo ir išlaiko didžiulį augimą. Tinklas tampa vis stipresnis, ypač dėl vis didėjančio vartotojų skaičiaus, kurie apie Bitcoin supranta ne tik technologiškai, tačiau ir kaip apie alternatyvų vertės laikymą.

Kaip kriptovaliutų vedlys, Bitcoin tapo tarsi tam tikri „vartai“ į kriptovaliutų pasaulį. Supratimas apie Bitcoin – potencialus žingsnis į naujų idėjų kriptovaliutų pasaulį.

Ši virtuali valiuta piešia naujo pasaulio vaizdą, kuris labai skiriasi nuo dabartinio – FIAT (dekretinių pinigų, tokių kaip eurai, doleriai ir pan.) valiutomis paremto. Tai labai įdomu ir tuo pačiu kažkiek neramu. Pasiruoškite visus savo turimus resursus. Tapkite aktyvus bendruomenių narys, aiškinkitės ne tik technines galimybes, tačiau ir apskritai – Bitcoin ir kitų kriptovaliutų potencialą ir galimybes paveikti visas įmanomas sritis. Pasiruoškite. Kriptovaliutos ateina.

Sėkmės Bitconuose!

PALIKTI KOMENTARĄ

Įrakytike komentarą
Įveskite savo vardą